- išpirktinis
- išpirkti̇̀nis, išpirkti̇̀nė bdv. Išpirkti̇̀nis pãšto siuntinỹs.
.
.
išpirktinis — išpirktìnis, ė adj. (2) DŽ; M išpirktasis, išperkamasis: Išpirktinis krovinys išduodamas gavėjui, kai šis sumoka išperkamąjį mokestį rš. Parejęs pri savo išpirktinės nevalninkės, viską papasakojo End … Dictionary of the Lithuanian Language